Lietuvai tikriausiai teks pripažinti Europos paveldėjimo pažymėjimus, kuriuose nenurodytas konkretus turtas.
2022 m. liepos 14 d. paskelbta generalinio advokato išvada byloje C-354/21 (R. J. R., VĮ „Registrų centras“).
Kadangi su ESTT byloje nagrinėjamu klausimu susiduria ir kitos Vidurio ir Rytų Europos šalys (įskaitant Čekijos Respubliką, daugiau anglų kalba skaitykite čia), galima daryti prielaidą, kad ESTT sprendimas turės esminę reikšmę Europos paveldėjimo teisei ir pagaliau užbaigs daugybę neišspręstų paveldėjimo bylų Europoje.
Paprastai ESTT savo sprendimuose vadovaujasi generalinio advokato išvada.
Kaip jau rašėme anksčiau (Lietuva: Klausimai ESTT dėl Europos paveldėjimo pažymėjimo turinio), Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. kreipėsi į ESTT su prašymu priimti prejudicinį sprendimą dėl Europos paveldėjimo pažymėjimo turinio.
Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo nagrinėjama byla dėl VĮ Registrų centro atsisakymo įregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą Lietuvoje pagal Europos paveldėjimo pažymėjimą, išduotą Vokietijoje. Teisinis pagrindas – Reglamentas Nr. 650/2012 (Paveldėjimo reglamentas). Paveldėjimo reglamento tikslas – supaprastinti tarpvalstybinį paveldėjimą, nes procesas vyksta tik vienoje valstybėje narėje. Tačiau Vokietijos paveldėjimo bylose, susijusiose su Lietuvoje esančiu nekilnojamuoju turtu, ne viskas taip paprasta.
Šiuo atveju palikimas buvo priimtas vadovaujantis Vokietijos teisės aktais, nes čia buvo palikėjos paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta. Nors palikimą sudarė ir Lietuvoje esantis nekilnojamasis turtas, pagal Paveldėjimo reglamentą Lietuvoje negalėjo būti pradėta antroji paveldėjimo byla. Lietuvoje esantis turtas taip pat tapo Vokietijos paveldėjimo bylos dalimi. Tačiau pagal Paveldėjimo reglamento 1 str. 2 d. l punktą nuosavybės teisės į paveldėtą nekilnojamąjį turtą Lietuvoje registruojamos vadovaujantis Lietuvos teisės aktais. Štai čia ir prasideda problemos.
Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 str. 4 d., Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registras reikalauja, kad Europos paveldėjimo pažymėjime būtų aiškiai nurodytas konkretus nekilnojamasis turtas. Reikalaujama nurodyti adresą, taip pat vadinamąjį unikalųjį Nr. (nekilnojamojo turto unikalųjį numerį). Jei šios informacijos nėra, atsisakoma atlikti bet kokią registraciją.
Kol kas neišspręstas Vokietijos paveldėjimo teisės ir Lietuvos įstatymų neatitikimas. Vokietijos paveldėjimo teismai (kaip ir Vokietijos paveldėjimo pažymėjimo atveju) į Europos paveldėjimo pažymėjimą įrašo ne nekilnojamąjį turtą, o tik paveldėtojus ir jų paveldėto turto dalį. Nurodymas apie nekilnojamąjį turtą, kaip to reikalauja Lietuvos nekilnojamojo turto registro įstatymas, tokiu būdu neatliekamas. Pagal esamą situaciją negalima įregistruoti nuosavybės teisės pasikeitimo, paveldėjimo pažymėjime nenurodžius nekilnojamojo turto.
Pasak generalinio advokato, paveldėjimą įrodantis Europos paveldėjimo pažymėjimas yra privalomas ir juo turi būti remiamasi registruojant registre, neatsižvelgiant į tai, ar jo turinys atitinka įprastą tokio pažymėjimo (arba panašaus nacionalinio dokumento) sudarymo praktiką nekilnojamojo turto registro valstybėje narėje .
Lietuvos valdžios institucijos neturi jokio teisinio pagrindo dėl registracijos reikalauti papildomos informacijos siekiant nustatyti, ar atitinkamas asmuo yra ginčijamo turto paveldėtojas. Reikalavimas, kad šis asmuo kreiptųsi į Vokietijos paveldėjimo bylą nagrinėjantį teismą, kad būtų identifikuotas paveldėtas turtas, būtų laikomas formalumu, kuris negali būti pateisintas.
Net ir tuo atveju, kai paveldėjimo pažymėjime konkretus paveldėjimo būdu įgytas turtas nenurodytas, jo įgijimą galima įrodyti šiuo paveldėjimo pažymėjimu. Lietuvos valdžios institucijoms yra pateikta visa informacija, reikalinga registracijai nekilnojamojo turto registre padaryti: Jos turi galimybę nustatyti, kam priklauso arba priklausė turtas, ir pagal paveldėjimo pažymėjimą nustatyti, kas yra paveldėtojas.
Lietuvos nekilnojamojo turto registras turėjo pareigą patikrinti, ar atitinkamas turtas buvo įtrauktas į paveldėjimo bylą, t. y. ar priklausė mirusiajam. Institucija turėjo nustatyti visas pasekmes, kylančias iš informacijos, gautos iš paveldėjimo pažymėjimo.
Vokietijos teismas, nagrinėjęs paveldėjimo bylą, neprivalėjo nurodyti turto paveldėjimo pažymėjime. Kadangi Paveldėjimo reglamento 68 str. nereikalaujama jokio konkretaus turto identifikavimo, jokia kita (nacionalinė) nuostata negali lemti kitokio rezultato.
Tik tuo atveju, jei teikiant prašymą įregistruoti nekilnojamąjį turtą objektyviai neįmanoma nustatyti prašymo dalyko, galėtų atsirasti būtinybė papildyti paveldėjimo pažymėjimą tam, kad bendras palikėjo turtas būtų įrodytas papildomais dokumentais, reikalingais tiksliam paveldėto turto identifikavimui.
Šaltinis:
Generalinio advokato Maciej Szpunar išvada, pateikta 2022 m. liepos 14 d., byla C-354/21