Darbo kodekso pakeitimų, įsigaliosiančių 2020 m. liepos 30 d., siekiant įgyvendinti direktyvą 2018/957/EU, apžvalga.
Nors Darbuotojų komandiravimo įstatymo pataisos sukėlė karštas diskusijas Vokietijoje, o Bundesratas (Parlamento aukštieji rūmai) jas priėmė tik 2020 m. liepos 3 d., faktiškai paskutinę minutę prieš įgyvendinimo terminą (2020 m. liepos 30 d.), Lietuvoje Darbo kodekso 108 ir 109 straipsniai, skirti įgyvendinti komandiruojamų darbuotojų direktyvą, punktualiai įsigalios 2020 m. liepos 30 d.
Atitinkamai ir darbuotojui, komandiruotam į Lietuvą iš užsienio, ateityje taip pat bus taikomos nacionalinės (skirtingų pramonės šakų), teritorinių ir sektorinių kolektyvinių sutarčių nuostatos.
Anksčiau darbo santykiams buvo taikomos tik minimalios imperatyviųjų įstatymų nuostatos, kurios apėmė darbo ir poilsio laikotarpius, minimalias atostogas, profesinę sveikatą ir saugą bei diskriminacijos darbo vietoje draudimą.
Be to, į Lietuvą komandiruotiems darbuotojams turėjo būti mokamas Lietuvoje nustatytas minimalus atlyginimas, įskaitant kompensacijas už viršvalandžius, naktinį darbą ir darbą valstybinių švenčių metu.
Šis darbo sąlygų katalogas dabar bus žymiai praplėstas. Ateityje darbuotojams nebebus mokamas tik minimalus darbo užmokestis, o atlyginimas, numatytas nacionalinėse, teritorinėse ir sektorinėse kolektyvinėse sutartyse.
Be to, komandiruojam darbuotojui taip pat bus taikomos darbuotojų apgyvendinimo sąlygos ir išmokos (transporto, kelionės ir kitoms išlaidoms), numatytos nacionalinėse, teritorinėse ir sektorinėse kolektyvinėse sutartyse.
Dienpinigiai ir kiti komandiruotpinigiai, išskyrus išmokas, skirtas padengti faktinėms kelionės, apgyvendinimo ir pragyvenimo išlaidoms, bus laikomi atlyginimo dalimi. Jei dienpinigiai ar kitos komandiruotės išmokos nėra atskirti nuo faktinių kelionės, apgyvendinimo ir pragyvenimo išlaidų, bus laikoma, kad komandiruojamam darbuotojui išmokėtos išmokos padengia faktines komandiruotės kelionės, apgyvendinimo ir pragyvenimo išlaidas.
Jei faktinė komandiruotės trukmė viršija 12 mėnesių, komandiruotam darbuotojui ateityje bus taikomi visi darbo santykiams taikomi Lietuvos Respublikos teisės aktai (įskaitant minėtas kolektyvines sutartis), neatsižvelgiant į darbo sutarčiai taikytiną teisę ar darbo santykius, išskyrus nuostatas dėl darbo sutarčių sudarymo ir nutraukimo bei nekonkuravimo išlygas. 12 mėnesių laikotarpis gali būti pratęstas daugiausiai iki 18 mėnesių, apie tai pranešus priežiūros institucijai. Jei komandiruotas darbuotojas pakeičiamas kitu komandiruotu darbuotoju, atliekančiu tą patį darbą toje pačioje darbo vietoje, apskaičiuojant komandiravimo laikotarpį, abiejų darbuotojų komandiravimo laikotarpiai bus sumuojami.
Palyginti su poveikiu, kurį turės Direktyvos 2018/957 / ES įgyvendinimas Lietuvos įmonėms, komandiruojančioms darbuotojus į Vokietiją, atvirkštinis atvejis turėtų būti bent jau mažiau problematiškas. Palyginti su Vokietija, kolektyvinės sutartys yra daug retesnės ir jų struktūra nėra tokia sudėtinga. Nepaisant to, visada reikia iš anksto išsamiai išnagrinėti galiojančias darbo ir ekonomines sąlygas, o tai gali apsunkinti komandiravimą administracinio darbo prasme.
Šaltinis: 2020 m. gegužės 7 d. Įstatymas Nr. XIII-2888 dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso straipsnių Nr. 108, 109 ir priedo pakeitimų (TAR, 2020, Nr. 2020-10789)