Kreditorių susirinkimui vengiant priimti jo kompetencijai priskirtus sprendimus ir taip vilkinant bankroto procesą, teismas nuo šiol galės tokius sprendimus už kreditorių susirinkimą priimti pats.
2017 m. gegužės 12 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo naują teisės taikymo taisyklę bankroto bylose, turėsiančią riboti kreditorių piktnaudžiavimą. Teismas išaiškino, kad tuo atveju, kai kreditorių susirinkimas vengia priimti sprendimus ir tokiu būdu neįgyvendina savo kompetencijai priskirtų klausimų, arba kai savo priimamais sprendimais pažeidžia bankroto operatyvumą, teismas, kreditorių susirinkimo kompetencijai įstatymu priskirtus klausimus galės išspręsti pats. Tokia nauja praktika siekiama efektyvesnio ir greitesnio bankroto proceso.
Minėtoje byloje teismas analizavo situaciją, kai balsų daugumą turintys kreditoriai, kreditorių susirinkime vengė įgyvendinti savo kompetencijai priskirtą teisę – nustatyti bankrutuojančios įmonės administracinio pastato pardavimo tvarką ir kainą. Vietoj to, įkeistas turtas bankroto proceso metu buvo nuomojamas, o gauti nuompinigiai buvo paskirstomi proporcingai visiems kreditoriams pagal jų kreditorinių reikalavimų dydį. Dėl tokio kreditorių susirinkimo sprendimo buvo iš esmės pažeistos hipotekos kreditoriaus – banko – teisės, kurio siūlymai parduoti turtą ir taip patenkinti teisėtą hipotekinio kreditoriaus reikalavimą būdavo pakartotinai atmetami balsų daugumą turinčių kreditorių. Taigi nors Įmonių bankroto įstatymas nustato, kad hipoteka užtikrintų kreditorių reikalavimai yra tenkinami pirmiausiai iš lėšų, gautų pardavus įkeistą bankrutuojančios įmonės turtą, šioje byloje buvo susidariusi priešinga situacija, kai balsų daugumą turintiems kreditoriams buvo ekonomiškai naudingiau nepritarti administracinio pastato pardavimo tvarkai ir kainai, ignoruoti hipotekinio kreditoriaus interesus ir hipoteka įkeistą pastatą nuomoti, taip mažinant savo kreditorinį reikalavimą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėtoje byloje išaiškino, kad tam tikrais išskirtiniais atvejais, teismas gali įsiterpti į kreditorių kompetencijai priklausančio klausimo sprendimą. Teismui nustačius, kad bankroto procesas yra vilkinamas ir kreditorių susirinkimo kompetencija yra neįgyvendinama, teismas gali nustatyti turto pardavimo tvarką ir pradinę parduodamo turto kainą pats. Minėtoje byloje, teismas panaikino kreditorių susirinkimo nutarimą ir, neperdavęs klausimo kreditorių susirinkimui nagrinėti iš naujo, už kreditorių susirinkimą klausimą išsprendė pats.
Šis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimas skatina veiksmingą bankroto bylų nagrinėjimą, kadangi įtvirtina teismo, nagrinėjančio bankroto bylą, teisę įsikišti į kreditorių susirinkimo kompetenciją tais atvejais, kai užtikrintų reikalavimų neturintys kreditoriai dėl savo asmeninės naudos piktnaudžiauja kreditorių susirinkime turima balsų dauguma, taip siekdami apriboti įstatymuose numatytas kreditorių, turinčių hipoteka užtikrintą reikalavimą, teises, ir sudarydami sąlygas, kad įkeistas turtas būtų realizuotas bei iš jo gautos lėšos paskirstytos tarp pirmenybės teisę turinčių kreditorių.
Šaltinis: 2017 m. gegužės 12 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253-219/2017