Trečiųjų šalių piliečiai, turintys leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, negali būti siunčiami į Vokietiją be papildomų veiksmų.
2022 m. panaikinus maždaug tris metus taikytą draudimą išduoti leidimus laikinai gyventi Lietuvoje laikiniems darbuotojams iš trečiųjų šalių, dalis Lietuvos įmonių tikėjosi, kad galės lengviau samdyti darbuotojus ir siųsti juos laikinai dirbti į Vokietiją.
Tačiau dažnai pamirštama, kad darbuotojai iš trečiųjų šalių, turintys leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, nors ir turi teisę vykti į Vokietiją, neturi leidimo ten dirbti.
Tiesa, ES bendrovėms, teikiančioms paslaugas tarp skirtingų ES valstybių narių, negali būti taikomi apribojimai, jei jos tam pasitelkia darbuotojus iš trečiųjų šalių. ESTT tai aiškiai nurodė dar 1994 m. vadinamajame Vander-Elst sprendime. Atitinkamai tokiu atveju Vokietija taip pat negali reikalauti, kad šiems darbuotojams būtų išduotas papildomas Vokietijos darbo leidimas.
Tačiau Vokietija visada aiškino šį sprendimą siaurai ir, skirtingai negu daugelis kitų ES valstybių narių, įvedė išankstinį patikrinimą, kad nustatytų, ar įmonė iš tikrųjų turi teisę vadovautis laisvės teikti paslaugas išimtimi – vadinamąja Vander-Elst viza.
Prašymas išduoti vizą pateikiamas Vokietijos ambasadai. Pareiškėjas yra siunčiamas darbuotojas, kuriam pagal aktualią ambasados praktiką, privalomas asmeninis vizitas ambasadoje.
Nors ESTT leido taikyti Vander-Elst vizą tik kaip išimtinę piktnaudžiavimo kontrolės priemonę, Vokietijos ambasados ir valdžios institucijos ją traktuoja kaip tam tikros rūšies vizą su leidimu dirbti. Šios vizos atgaline data gauti neįmanoma. Negavus vizos, pasekmės gali būti itin skaudžios tiek darbuotojui, tiek Lietuvos darbdaviui ir galbūt Vokietijos bendrovei, samdančiai darbuotoją.
Tai paaiškinama tuo, kad jei darbuotojas dirba be šios vizos, visas jo buvimas Vokietijoje bus laikomas neteisėtu. Lietuvos darbdaviui tai reiškia, kad jis leidžia Vokietijoje dirbti darbuotojui, kuris neturi teisėto leidimo gyventi šalyje.
Darbuotojui gresia deportacija ir draudimas atvykti į Vokietiją. Darbdaviui, ypač laikinojo įdarbinimo sektoriuje veikiančioms bendrovėms, gresia baudos nuo 500 000 EUR iki laisvės atėmimo bausmės, taikomos bendrovės vadovui atsižvelgiant į tai, kiek darbuotojų buvo įdarbinta tokiu būdu
Viza išduodama ne ilgesniam kaip 12 mėnesių laikotarpiui; atskirais atvejais gali būti išduodama papildoma viza, jei įrodoma, kad projektas Vokietijoje truks ilgiau.
Teikiant paraišką, labai svarbu su paraiška pateikti paslaugų teikimo sutartį ir A1 pažymėjimą.
Pagal aktualią praktiką iš visų aplinkybių turi būti aišku, kad darbdavys ir darbuotojas pagrindinę veiklą vykdo Lietuvoje ir į Vokietiją darbuotojai siunčiami tik aiškiai apibrėžtam projektui vykdyti.
Tai, ką gana lengva pateikti statybų ir panašių projektų atveju, gana sudėtinga kitų paslaugų, ypač laikinojo įdarbinimo, atveju.
Tam tikrais atvejais tai gali būti įmanoma, jei galima įrodyti, kad darbdavys ir darbuotojas pagrindinę veiklą vykdo Lietuvoje. Tačiau taip pat tikėtina, kad to nepavyktų įrodyti, jei darbo sutartis yra terminuota ir tik tokiam laikotarpiui, kuriuo darbuotojas dirbs Vokietijoje, arba jei darbuotojo leidimas laikinai gyventi Lietuvoje turi tik tokį terminą, kuris atitinka komandiruotės į Vokietiją trukmę.
Todėl labai svarbu gerai ir išsamiai parengti prašymą išduoti Vander-Elst vizą. Rekomendacijos, kaip tai padaryti pateikiamos Vokietijos ambasados Vilniuje interneto svetainėje: