Šiuo metu reikalavimas turėti pakankamai lėšų pragyvenimui buvimo Lietuvoje laikotarpiu yra įgyvendinamas tik formaliai
Užsieniečių teisinės padėties įstatymas reikalauja, kad į Lietuvą atvykstantys asmenys, dauguma atvejų, turėtų pakankamai lėšų pragyvenimui buvimo Lietuvoje laikotarpiu.
Tai įprasta praktika tiek visoje Europos sąjungoje, tiek ir pasauliniu mastu. Šis reikalavimas leidžia apsisaugoti valstybėms nuo papildomos naštos, taip pat mažinti riziką, kad ne darbo tikslais atvykę asmenys sieks ne visada teisėtos pajamas teikiančios veiklos.
Visgi Lietuvoje į pragyvenimo lėšų reikalavimą yra žiūrima išimtinai formaliai. Pakankamu turimų lėšų „įrodymu“ yra laikomas banko išrašas, atskirais atvejais – prisijungimas prie internetinės bankininkystės ir turimų lėšų parodymas migracijos departamento pareigūnui gyvai.
Problema
Toks formalus požiūris sukuria plačias galimybes piktnaudžiavimui. Dažnai pateikiami nebeaktualūs, realybės neatitinkantys banko išrašai, sąskaitoje esantys pinigai gali būti net ne paties vizos prašytojo, iš karto po įrodymų pateikimo grąžinami jų savininkams. Populiarus yra ir būdas įrodymų pateikimo tikslais gauti greitąjį kreditą, kuris, nedelsiant po įrodymų apie lėšas pragyvenimui pateikimo, yra grąžinamas kredito įstaigai.
Tokiais ir panašiais būdais į šalį patenka asmenys, kurie neturi pragyvenimui būtinų lėšų.
Alternatyvos
Vakarų Europos šalys (pvz. Vokietija, Prancūzija) siekdamos užkirsti kelią tokio pobūdžio piktnaudžiavimui reikalauja, kad pragyvenimui skirtos lėšos būtų deponuojamos ne paprastoje einamojoje sąskaitoje, bet specifinėse, „blokuotose“ sąskaitose. Mokėjimai iš tokių sąskaitų gali būti atliekami tik periodiškai, kas mėnesį išmokant atitinkamam laikotarpiui būtinų pragyvenimo lėšų sumą. Tokiu būdu užtikrinama, kad asmuo viso buvimo laikotarpiu galės save išlaikyti.
Manytina, kad ir Lietuvoje, didėjant imigracijos srautams, neišvengiamai turėtų atsirasti tokie pat arba panašaus pobūdžio reikalavimai.
Finansiniai produktai
Jei nuo formalaus pragyvenimo lėšų reikalavimo būtų pereita prie realaus, rinkoje turėtų atsirasti nauji finansiniai įrankiai. Šiuo metu Lietuvos finansų įstaigos negali pasiūlyti „blokuotos“ sąskaitos ar vartotojų poreikiams pritaikytų jos atitikmenų. Neabejotina, kad dinamiška finansinių paslaugų rinka netruks prisitaikyti prie naujų poreikių, tačiau ruoštis tokiems pokyčiams reikėtų iš anksto. Tai pasakytina ir apie reguliuotoją, t.y. Lietuvos banką, kuriam tektų atsakomybė kontroliuoti finansinę paslaugą ir nustatyti jos tinkamumo ir galimumo kriterijus.