Nuo 2019 m. liepos 16 d. įsigaliosiančia ES restruktūrizavimo direktyva siekiama dar didesnio restruktūrizavimo procedūrų efektyvumo.
2019 m. birželio 6 d. Europos Sąjungos (toliau – ES) Taryba priėmė direktyvą 2019/1023 dėl prevencinio restruktūrizavimo sistemų, skolų panaikinimo ir draudimo verstis veikla ir priemonių restruktūrizavimo, nemokumo ir skolų panaikinimo procedūrų veiksmingumui didinti, kuria iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2017/1132 (toliau – Direktyva). Oficialiai Direktyvos teisėkūros procedūra užbaigta ją 2019 m. birželio 26 d. paskelbus ES oficialiajame leidinyje.
Priimta Direktyva siekiama:
- nustatyti bendrus prevencinių restruktūrizavimo mechanizmų principus kiekvienoje ES valstybėje narėje, taip pat ir Lietuvoje;
- suteikti galimybę finansinių sunkumų patiriančioms gyvybingoms įmonėms ir verslininkams pasinaudoti veiksmingomis restruktūrizavimo priemonėmis, kurios leistų jiems toliau tęsti veiklą;
- suteikti sąžiningiems ir nemokiems arba per daug įsiskolinusiems verslininkams antrą galimybę (leidžiant jiems pasinaudoti visišku skolų panaikinimu praėjus pagrįstam laikotarpiui);
- padidinti restruktūrizavimo, nemokumo procedūrų efektyvumą, visų pirma, jas sutrumpinant ir tokiu būdu padidinant kreditorių reikalavimų tenkinimo galimybes.
Direktyvoje nustatyti minimalūs standartai, kuriuos privalo įgyvendinti valstybės narės, perkeldamos Direktyvos nuostatas į nacionalinę nemokumo teisę. Direktyva numato šiuos pagrindinius principus:
- skolininkams, kurie naudojasi prevencinėmis restruktūrizavimo procedūromis, leidžiama visiškai ar bent iš dalies kontroliuoti savo turtą ir vykdyti kasdienę įmonės veiklą;
- siekiant sudaryti palankesnes sąlygas deryboms dėl restruktūrizavimo plano patvirtinimo, skolininkams gali būti suteikiama galimybė pasinaudoti visų vykdomų išieškojimų sustabdymu, kuris gali būti taikomas ne ilgiau kaip 4 mėnesius (su galimybe pratęsti pirminį sustabdymo laikotarpį iki 12 mėnesių). Tokiu būdu skolininkas gali toliau vykdyti veiklą arba bent išsaugoti savo turto vertę derybų metu;
- restruktūrizavimo planas, kuris nėra patvirtintas reikiama kiekvienos kreditorių grupės balsų dauguma, esant tam tikroms sąlygoms, gali tapti privalomas prieštaraujančioms kreditorių grupėms (restruktūrizavimo planas patvirtinamas prieštaraujančių kreditorių grupių nuomonės nepaisymo atveju);
- finansinėms paramoms, kurios suteikiamos skolininkui iki restruktūrizavimo plano patvirtinimo ar plano vykdymo metu, turi būti taikomos atitinkamos apsaugos priemonės;
- prevencinio restruktūrizavimo procedūros neturėtų daryti poveikio individualioms ir kolektyvinėms darbuotojų teisėms pagal ES ir nacionalinę darbo teisę.
Direktyvos kontekste svarbu būtų paminėti ir tai, jog Seimas priėmė, o Prezidentė pasirašė Juridinių asmenų nemokumo įstatymą, kuris įsigalios nuo kitų metų. Šiuo įstatymu konsoliduojamos įmonių restruktūrizavimo bei bankroto procedūros, taip pat juo siekiama padidinti nemokumo procesų efektyvumą ir sudaryti sąlygas išsaugoti gyvybingą verslą. Būtina pažymėti, kad į šį teisės aktą įtraukti keli restruktūrizavimo mechanizmai, kurie atitinka Direktyvos reikalavimus bei kuriais teikiama pirmenybė gyvybingų bendrovių restruktūrizavimui, o ne jų bankrotui.
Direktyva įsigalios 2019 m. liepos 16 d., o jos esmines nuostatas valstybės narės privalės įgyvendinti ne vėliau kaip iki 2021 m. liepos 17 d. Tačiau tinkamai pagrįstais atvejais, valstybės narės gali prašyti Europos Komisijos įgyvendinimo laikotarpį pratęsti dar vieneriems metams.
Nors Direktyva siekiama suderinti ES šalyse galiojantį skirtingą restruktūrizavimo procedūrų reglamentavimą, valstybėms narėms paliekama nemažai lankstumo perkeliant Direktyvą į nacionalinę teisę, todėl galimai ateityje palankesnio teisinio reglamentavimo paieškos (angl. forum shopping) nebus visiškai pažabotos.
Be to, neišvengiama tai, kad kiekviena valstybė narė šiek tiek skirtingai interpretuos bei perkels Direktyvos nuostatas. Nepaisant to, Europos Komisijos pastangos nustatyti ES bendrus prevencinių restruktūrizavimo mechanizmų principus turėtų būti vertinamos kaip geras atspirties taškas kuriant perspektyvių įmonių gelbėjimo kultūrą Europoje. Šios kultūros tikslas – skolininkams suteikti galimybę veiksmingai restruktūrizuotis ankstyvame etape bei išvengti nemokumo, o kreditoriams – padidinti savo reikalavimų tenkinimo galimybes.
„bnt attorneys in CEE“ – viena iš pirmaujančių verslo teisės advokatų kontorų Vidurio ir Rytų Europoje bei Baltijos šalyse, turinti biurus 10-yje šalių bei sutelkusi daugiau nei 100 teisininkų. Kontoros bankroto ir įmonių restruktūrizavimo praktikos grupės ekspertai konsultuoja kreditorius, skolininkus, nemokumo administratorius ir kitas suinteresuotas šalis visais bankroto ir restruktūrizavimo klausimais. Kontoros tarptautinei bankroto ir restruktūrizavimo praktikos grupei vadovauja advokatas Frank Heemann, kuris taip pat vadovauja kontoros biurui, įskūrusiam Lietuvoje.
Daugiau informacijos rasite mūsų svetainėje adresu www.bnt.eu. Taip pat dėl išsamesnės informacijos galite kreiptis į mūsų bankroto ir restruktūrizavimo praktikos grupės vadovą Frank Heemann el. pašto adresu arba tel. Nr. +370 5 212 1627.