Prekybos agento teisė į kompensaciją nuo šiol Lietuvoje taikoma ir panašiuose sutartiniuose santykiuose.
2016 m. vasario 12 d. nutartimi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas („Teismas“) atvertė naują puslapį Lietuvos teisės istorijoje. Iki šiol tik prekybos agentams po sutarties pasibaigimo priklausiusią kompensaciją Teismas pagal analogiją priteisė panašiuose sutartiniuose santykiuose veikusiems asmenims, šiems santykiams pasibaigus.
Šios Teismo nutarties rezultatas – ateityje tam tikrų distribucijos sutarčių šalys, pavyzdžiui, įgalioti atstovai, galės pagrįstai kreiptis dėl kompensacijos pagal prekybos agentams taikomus teisės į kompensaciją kriterijus. Įgyvendinti teisę į kompensaciją asmenys galės, jei sutartiniai santykiai teisine prasme yra panašūs į komercinio atstovavimo teisinius santykius ir jei abu santykiai yra panašūs funkciniu bei ekonominiu aspektais.
Vertinant minėtus panašumus, atsižvelgiama į šiuos kriterijus:
1. Ar kita sutarties šalis yra glaudžiai integruota į organizacinę atstovaujamojo distribucijos schemą?
2. Ar sutartinių įsipareigojimų vykdymo būdas panašus į prekybos agento veikimo būdą?
3. Ar nauda, kurią sukūrė kita sutarties šalis (pavyzdžiui, dalykiniai ryšiai su klientais), lieka atstovaujamajam ir po sutartinių santykių nutraukimo?
Minėta Teismo nutartimi išplečiama praktinio teisės į kompensaciją taikymo sritis. Tokiu būdu Lietuva priartėja prie kitų Europos šalių, kurios tokią analogiją taiko jau daugelį metų.