Lietuva: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) išsprendė ginčą, kuris kilo tarp Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) ir Šveicarijos bendrovės (Bendrovė) dėl teisės susigrąžinti Lietuvoje sumokėtą pridėtinės vertės mokestį (PVM) už patirtas reprezentacines (t. y. seminarų ir renginių organizavimo) išlaidas.
VMI atsisakė patenkinti Bendrovės prašymą dėl PVM grąžinimo, nurodydama, jog Lietuva pasinaudojo atitinkamoje ES Direktyvoje įtvirtintais apribojimais, kurie, esant tam tikroms sąlygoms, leidžia negrąžinti PVM trečiosiose šalyse (kaip, pavyzdžiui, Šveicarijoje) įsikūrusioms įmonėms.
Bendrovė su tokiu vertinimu nesutiko ir inicijavo mokestinį ginčą, keldama klausimą dėl to, ar Lietuva tinkamai pasinaudojo direktyvoje numatytais apribojimais ir tinkamai perkėlė juos į nacionalinius teisės aktus.
LVAT, visapusiškai įvertinęs Bendrovės argumentus, konstatavo, kad nėra prielaidų abejoti nacionalinio reglamentavimo teisėtumu,* pažymėdamas, kad Lietuvos pasirašytas dvišalis valstybių ketinimas negali būti pripažintas sudarantis prielaidas netaikyti nacionalinėje teisėje nustatyto teisinio reguliavimo. LVAT nutarė, kad Lietuva neviršijo jokių įgaliojimų ir teisingai perkėlė į nacionalinę teisę atitinkamus PVM grąžinimo apribojimus, kurie gali būti taikomi ne Europos Sąjungos šalių įmonėms.
Atkreiptinas dėmesys, kad pastaruoju metu mokesčių administratorius ypač aktyviai kontroliuoja PVM grąžinimo klausimus, o taip pat pastoviai atlieka „nulinio” PVM tarifo taikymo monitoringą, kai prekių tiekimas, prekių įsigijimas ir paslaugų teikimas apmokestinamas taikant 0 proc. PVM. Todėl įmonės, atliekančios tokius sandorius, turi rūpestingai, kvalifikuotai ir atsakingai atlikti savo mokestinės pareigas PVM srityje.
* Pagal galiojantį reglamentavimą teisė susigrąžinti PVM nuo patirtų išlaidų, kurioms Lietuvoje yra ribojama PVM atskaita (pvz., reprezentacinės išlaidos), gali būti apribota santykiuose su ne ES šalių įmonėmis, jeigu jos nėra registruotos PVM mokėtojomis Lietuvoje.