Nemalonus siurprizas įmonei, kai vadovo atostogos nėra tinkamai įformintos
Dažnu atveju atšaukus bendrovės vadovą iš pareigų ir nutraukus su juo sudarytą darbo sutartį paaiškėja, kad jis turi sukaupęs nemažai nepanaudotų kasmetinių mokamų atostogų, t. y vadovas neatostogavo du ir daugiau metų. Todėl vadovaujantis darbo kodekso (DK) nuostatomis jam už nepanaudotas atostogas turi būti išmokėta piniginė kompensacija, o darbdaviui uždelsus atsiskaityti, kyla prievolė mokėti ir netesybas (dėl netesybų dydžio rasite čia).
Tuo tarpu bendrovės akcininkai laikosi pozicijos, jog vadovas faktiškai atostogavo ir atsako už tai, kad neįformino savo atostogų tinkamai. Jam jokia išeitinė kompnesacija nepriklauso.
Kas nustatyta DK?
DK reglamentuoja vadovo darbo sutarties vykdymo ypatumus, bet nenustato atostogų suteikimo tvarkos, t. y. jam kaip darbuotojui taikomos bendrosios nuostatos. Remiantis DK nuostatomis atostogų suteikimas yra privalomas, tačiau faktiškai kiekvieno darbuotojo teisė į atsotogas yra įgyvendinama tik esant juridiškai reiksmingų faktų sudėčiai. Kasmetinės mokamos atostogos yra suteikiamos darbuotojo iniciatyva, t. y. atostogoms suteikti yra reikalaingas darbuotojo prašymas, taip pat reikalinga darbdavio valia – atostogų suteikimas yra įforminamas darbdavio sprendimu.
Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo (LAT) formuojama praktika, šios nuostatos taikomos ir vadovo atveju.
Kokia teismų formuojama praktika?
Vienoje iš naujausių bylų nagrinėdamas klausimą dėl darbdavio pareigos mokėti vadovui, su kuriuo darbo sutartis yra nutraukta, kompensaciją už nepanaudotas atostogas, LAT akcentavo, jog įmonės vadovas nėra įgaliotas savo nuožiūra spręsti savo kasmetinių atostogų suteikimo ar tokio poilsio laiko apskaitos. Įmonės vadovas pagal einamas pareigas neatstovauja darbdaviui sudarant darbo sutartį su savimi, keičiant darbo sąlygas, nustatant darbo užmokestį, taikant drausminę atsakomybę ar sprendžiant dėl kitokių savo darbo teisių įgyvendinimo, įskaitant atostogų suteikimą.
Darbdavys, siekdamas įrodyti, kad darbuotojas yra išnaudojęs kasmetines mokamas atostogas, privalėjo įrodyti du aukščiau nurodytus juridiniam faktui reikšmingus elementus: darbuotojo prašymus suteikti atostogas ir darbdavio sprendimus dėl atostogų suteikimo. Ne pats vadovas turi spręsti dėl prašymų suteikti jam atostogas. Šiuo klausimu kompetentingas yra bendrovės akcininkų susirinkimas, tačiau darbdavys byloje nepateikė duomenų apie tai, kaip su vadovo atostogomis susiję klausimai buvo sprendžiami bendrovės akcininkų susirinkimuose. Teismas konstatavo, kad darbdavys neįrodė, jog įmonės vadovas buvo išnaudojęs kasmetines mokamas atostogas.
Atsižvelgdami į tai, rekomenduojame peržiūrėti naudojamas procedūras dėl vadovo atostogų ir kontroliuoti, ypač tais atvejais, kai bendrovėje nėra valdybos, yra ne vienas, o keli akcininkai užsieniečiai ir jų šalyje su vadovais darbo sutartys nėra sudaromos.
Šaltiniai:
Lietuvos Respublikos darbo kodeksas
Teismų praktika