TNG registro atnaujinimas: Lietuvos tikrųjų naudos gavėjų registras pradėjo veikti vėluodamas dvejus metus. Ką reikia žinoti?

Nuo 2022 m. sausio mėn. 1 d., su dvejų metų atidėjimu, prasidėjo pirmojo etapo Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo priemonių įstatymo praktinis įgyvendinimas. Pirmame etape Lietuvos Respublikos bendrovės, kurių akcininkais yra tik fiziniai asmenys, gali ir privalo registruoti tikruosius naudos gavėjus. Tikimasi, kad 2022 m. gegužę Lietuvos Respublikos įmonės, kurių akcininkai yra juridiniai asmenys, taip pat galės pranešti apie savo tikruosius naudos gavėjus.

Nuo šiol visi Lietuvos Respublikoje įsteigti juridiniai asmenys, kurių naudos gavėjai yra fiziniai asmenys, tiesiogiai juos kontroliuojantys, privalo ne tik gauti, atnaujinti ir saugoti tikslią informaciją apie savo tikruosius naudos gavėjus, bet ir pateikti ją į naujai sukurtą naudos gavėjų registrą. Už šios pareigos įgyvendinimą ar vykdymą atsakingi juridinių asmenų vadovai. Tačiau be prievolės teikti ataskaitas ir su ja susijusių griežtų sankcijų už nepateikimą registracija naudos gavėjų registre įmonėms turi ir tam tikrų privalumų.

Jau kurį laiką Lietuvos komerciniai bankai vis dažniau be jokio pagrindo atlieka pinigų plovimo patikrinimus. Paprastai jie reikalauja pateikti itin išsamius ir ne visada vienodus dokumentus, įrodančius tikrąjį naudos gavėją. Šios procedūros yra brangios ir ilgos, neretai, kol bus pateikta informacija, blokuojamos sąskaitos. Įtraukus įmonę į naudos gavėjų registrą, tokių patikrinimų rizika turėtų sumažėti, nes bankams tektų remtis informacija, esančia registre.

Kas laikomi naudos gavėjais?

  • Fizinis asmuo, kuris turi 25 procentus ir vieną akciją arba didesnę negu 25 procentų įmonės nuosavybės dalį (tiesioginis savininkas);
  • Fizinis (fiziniai) asmuo (asmenys), kontroliuojantis (kontroliuojantys) įmonę arba kelias įmones, kuri (kurios) turi 25 procentus ir vieną akciją arba didesnę kaip 25 procentų įmonės nuosavybės dalį, (netiesioginis savininkas);
  • Fizinis asmuo, kuriam priklauso juridinis asmuo ar kuris jį valdo tiesiogiai ar netiesiogiai, turėdamas pakankamą procentinę dalį to juridinio asmens akcijų arba balsavimo teisių, įskaitant per pareikštinių akcijų valdymą, išskyrus akcines bendroves, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamose rinkose, kuriose taikomi Europos Sąjungos teisės aktus atitinkantys reikalavimai atskleisti informaciją apie savo veiklą, arba lygiaverčiai tarptautiniai standartai, arba jį kontroliuodamas kitais būdais:
    • turi daugumą įmonės balsavimo teisių;
    • turi teisę skirti arba atleisti daugumą įmonės administracinio, valdymo ar priežiūros organo narių ir kartu yra tos įmonės akcininkas;
    • turi teisę įmonei daryti lemiamą įtaką pagal su įmone sudarytą sutartį arba pagal įmonės steigimo sutarties ar įstatų nuostatas;
  • Vyresniojo vadovo pareigas einantis fizinis asmuo, jeigu, remiantis aukščiau išdėstytais kriterijais, naudos gavėjas nenustatytas arba jeigu kyla abejonių, kad nustatytas asmuo yra naudos gavėjas.

Kokia informacija turi būti renkama?

  • Vardas, pavardė;
  • Gimimo data;
  • Asmens kodas;
  • Valstybė, kuri išdavė asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą;
  • Gyvenamoji vieta;
  • Juridiniame asmenyje turimos nuosavybės teisės ir jų apimtis (akcijų skaičius procentais, balsavimo teisių skaičius procentais) arba kitokios kontrolės teisės (pvz., asmuo yra valdybos pirmininkas, valdybos narys, vadovas, vyresnysis vadovas, užima kitas pareigas, perleistų balsavimo teisių skaičius procentais).

Kam ir kada turi būti teikiama informacija apie naudos gavėjus?

Surinkta informacija apie naudos gavėjus turi būti saugoma įmonėje ir teikiama juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos (JADIS) tvarkytojui. Specialiai tam sistemoje naujai sukurtas naudos gavėjų posistemis JANGIS. Jei Jums kiltų klausimų, mielai padėsime Jums registruoti informaciją.

Kokios sankcijos gresia?

  • Įtvirtintų reikalavimų pažeidimas atsakingiems asmenims užtraukia baudą nuo 500 EUR iki 1 800 EUR, o juridinių asmenų vadovams – nuo 2 000 EUR iki 3 500 EUR.
  • Pakartotinai padarytas pažeidimas užtraukia baudą atsakingiems asmenims nuo 1 500 EUR iki 5 200 EUR, o juridinių asmenų vadovams – nuo 3 500 EUR iki 5 800 EUR.
  • Nors tiesioginė atsakomybė juridiniams asmenims nenustatoma, tačiau būtina atkreipti dėmesį, kad juridinio asmens vadovui ar kitam atsakingam asmeniui gavus 1 500 EUR ar didesnę baudą už šiuos pažeidimus, juridinis asmuo vieneriems metams įrašomas į viešai skelbiamą nepatikimų mokesčių mokėtojų sąrašą. Buvimas tokiame sąraše yra vienas iš pagrindų pašalinti tiekėją iš viešojo pirkimo procedūros.

Jei norite gauti daugiau informacijos, visada maloniai kviečiame su mumis susisiekti.

Prenumeruoti naujienlaiškį

By pressing 'Subscribe' you consent to our duomenų tvarkymo terminai