Nors UBO registras Lietuvoje neveikia, juridiniai asmenys yra įpareigoti kaupti informaciją apie savo UBO, o to nedarydami gali skaudžiai nukentėti.
Lietuva ES direktyvos 2015/849 reikalavimus dėl juridinių asmenų tikrųjų naudos gavėjų (UBO) registro teoriškai įgyvendino dar 2018 metais. Būtent tada įsigaliojo teisės aktų pakeitimai, numatantys tokio registro sukūrimą ir funkcionavimą. Tačiau direktyvos įgyvendinimas apsiribojo formaliais pakeitimais: faktiškai registras sukurtas nėra iki šiol.
2020 m. pabaigoje vyriausybė skelbė, kad registras turėtų startuoti iki šių (2021) metų pabaigos, bet esant neaiškumų dėl IT bazės sukūrimo finansavimo, tai tampa vis mažiau tikėtina.
Toks delsimas ir formalus valstybės požiūris Lietuvoje registruotiems juridiniams asmenims siunčia klaidingą žinią, kad ES direktyvos 2015/849 reikalavimai (dalyje dėl UBO informacijos) Lietuvoje nėra taikomi.
Šis požiūris yra klaidingas, nes nepaisant registro vėlavimo, aiški pareiga patiems juridiniams asmenims rinkti ir saugoti UBO informaciją yra nustatyta.
Šiuo metu nepastebima, kad pati valstybė aktyviai kontroliuotų, kaip šių reikalavimų laikomasi ar taikytų nuobaudas.
Su tokiu aplaidžiu valstybės požiūriu nesutinka bankai ir kitos finansų įstaigos. Vykdydami pinigų plovimo prevencijos programas, jie informacijos reikalauja tiek iš naujų, tiek iš peržiūrimų esamų klientų. Galimos informacijos nepateikimo pasekmės – finansinių operacijų, sąskaitų blokavimas. Kadangi juridiniai asmenys privalo turėti ir saugoti UBO informaciją, nustatomi informacijos pateikimo terminai dažnai yra itin trumpi. Todėl siekiant užtikrinti, kad verslas nepatirtų nepatogumų, tikslinga UBO informaciją surinkti nelaukiant registro atsiradimo.
Šaltinis:
2017 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pakeitimo įstatymas. Nr. XIII-568
2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB