COVID-19 greičiau nei bet kas kitas spartina pasikeitimus mūsų bendravime ir būduose, kuriais prisiimami verslo įsipareigojimai, perkeliant visą procesą į virtualią erdvę. Tačiau šie pokyčiai atneša ir rizikas, kurias verslas turi spręsti.
Jau kuris laikas ES ir nacionalinis reguliavimas yra atvėrę duris nuotoliniam klientų identifikavimui (KYC). Tai leidžia patikimai nustatyti asmenybę naudojant technologinius sprendimus be fizinio asmens dalyvavimo. Tam, kad šie sprendimai atitiktų AML reikalavimus, be kitų metodų, Lietuvoje leidžiamas asmenybės nustatymas naudojant elektronines priemones,
leidžiančias tiesioginį vaizdo perdavimą vienu iš šių būdų:
1. Tiesioginio vaizdo perdavimo metu užfiksuojamas tapatybę patvirtinančio dokumento arba jį atitinkančio leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje originalas ir kliento tapatybė patvirtinama naudojantis bent pažangiuoju elektroniniu parašu.
2. Tiesioginio vaizdo perdavimo metu užfiksuojamas kliento veido atvaizdas ir kliento parodytas tapatybę patvirtinančio dokumento arba jį atitinkančio leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje originalas.
Šie sprendimai dažniausiai naudojami fintech kompanijų, siekiant užtikrinti AML reikalavimų laikymąsi, taip pat specifinių paslaugų vartotojams, teikėjų. siekiančių identifikuoti klientus.
Visgi nėra jokių priežasčių, kurios neleistų šių sprendimų naudoti ir verslo tarpusavio santykiuose, kai dėl vienų ar kitų priežasčių kvalifikuoto elektroninio parašo naudojimas yra neįmanomas arba ribotas. Tinkamas šalies identifikavimas gali būti patikėtas KYC paslaugas teikiantiems nepriklausomiems tretiesiems asmenims taip užtikrinant visų šalių interesus.
Kita sritis, kur tokių sprendimų taikymas galėtų padaryti teigiamą postūmį – bendrovės valdymas, ypatingai akcininkų susirinkimai. Nuo 2009 Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas leido bendrovėms sudaryti galimybę savo akcininkams visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvauti ir balsuoti elektroninių ryšių priemonėmis. Nepaisant to, kad ši alternatyva atrodo itin patraukliai, ji pernelyg neišpopuliarėjo dėl neaiškumo, kokie reikalavimai yra būtini akcininkų tapatybei nustatyti ir perduodamos informacijos saugumui užtikrinti. Jau išvystytų KYC technologijų naudojimas ir pritaikymas galėtų būti atsakymas į šį klausimą. Ši galimybė tapo ypatingai aktuali dabartinėje COVID-19 situacijoje, kurioje tiesioginis fizinis po visą pasaulį išsibarsčiusių akcininkų dalyvavimas yra ne tik brangus nepatogumas, bet ir tiesiog neįmanomas tikslas dėl taikomų pasaulinių keliavimo apribojimų.
Šaltiniai:
Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas;
Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas;
2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/843, kuria iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos ir iš dalies keičiamos direktyvos 2009/138/EB ir 2013/36/ES;
2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB