Kokius naujus asmens duomenis remiantis naujuoju teisiniu reguliavimu apie akcininkus reikia rinkti ir saugoti?
Nuo 2019 m. sausio 1 d. įgyvendinant 4-ąją ES Pinigų plovimo prevencijos direktyvą, įsigaliojo Lietuvos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pakeitimai.
Įmonėms, išskyrus valstybei ir savivaldybei priklausančias įmones, atsiranda prievolė Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos (JADIS) tvarkytojui teikti asmens duomenis apie savo naudos gavėjus. Pakeitimai numato pareigą įmonėms gauti, atnaujinti ir saugoti tikslią informaciją apie savo naudos gavėjus: naudos gavėjo vardą, pavardę, gimimo datą, asmens kodą, valstybę, kuri išdavė asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, gyvenamąją vietą, jo turimas nuosavybės teises ir jų apimtį (akcijų skaičių procentais, balsavimo teisių skaičių procentais) arba kitokios kontrolės teises (valdybos pirmininkas, valdybos narys, vadovas, vyresnysis vadovas, kitos pareigos, perleistų balsavimo teisių skaičius procentais).
Galutiniais naudos gavėjais yra laikomi fiziniai asmenys, kurie tiesiogiai arba netiesiogiai kontroliuoja daugiau kaip 25 procentus įmonės balsų.
Atkreiptinas dėmesys, kad duomenys turės būti teikiami ne tik apie galutinį naudos gavėją, tačiau ir apie visą įmonių grupės valdymo struktūrą, t.y. apie visus juridinius asmenis, esančius iki galutinio naudos gavėjo – fizinio asmens.
Nors dėl tokio naujo teisinio reguliavimo žymiai padidėja teiktinų asmens duomenų kiekis, pakeitimu siekiama užtikrinti bei padidinti informacijos apie tikruosius juridinių asmenų savininkus skaidrumą ir kokybę, o duomenys apie naudos gavėjus būtų patikimesni.
Šiuo metu už Lietuvos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo nuostatų pažeidimą baudos gali siekti nuo 0,5 iki 5 procentų metinių pajamų.
Šaltinis:
Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas