Spalvinga sistemų įvairovė Vidurio ir Rytų Europos šalyse
Daugelis medicinos priemonių (MP) teisinio reglamentavimo klausimų yra vieningi visoje ES ir bus dar labiau suderinti įsigaliojus MP reglamentui. Tačiau, analizuojant kompensavimo sistemas Vidurio ir Rytų Europos šalyse, kuriose mes teikiame teisines paslaugas, galima sudaryti spalvingą teisinio reguliavimo puokštę.
Pradėdami savo puokštę nuo Baltarusijos, kaip ne ES šalies, kurioje valstybinė įmonė „Belmedtechnika“ viešųjų pirkimų procedūros metu parenka MP, kurioms gali būti taikoma kompensacija,
toliau apžvelgiame sistemas, kuriose sprendimas dėl MP kompensavimo daugiausia priklauso nuo draudimo bendrovių, o reguliuojami yra tik pagrindiniai klausimai (Čekija),
pereiname prie sistemų, kuriose MP kompensavimas iš esmės atitinka vaistų kompensavimą (Latvija, Lietuva ir Lenkija),
o tada prie sistemų, kuriose pirmiausia platintojas turi būti įtrauktas į atitinkamų institucijų patvirtintų platintojų sąrašą (Vengrija) arba MP – į atitinkamos institucijos / sveikatos draudimo fondo patvirtintą sąrašą (Bulgarija, Lenkija, Slovakija, Latvija ir Lietuva),
ir užbaigiame sistemomis, kuriose MP gamintojas, pageidaujantis gauti kompensaciją, turi sudaryti susitarimą dėl kainos su nacionaliniu sveikatos draudimo fondu (Estija).
Neegzistuoja vieninga reguliaraus sprendimų dėl kompensavimo peržiūrėjimo praktika. Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Čekijoje, kompensuojamų MP sąrašai paprastai nėra atnaujinami, o kitose šalyse, pavyzdžiui, Vengrijoje, sprendimai dėl konkrečių MP kompensavimo yra nuolat peržiūrimi.
Dauguma šalių, priimdamos sprendimus dėl kompensavimo, nesinaudoja referencinėmis vaistų kainomis. Baltarusija, Estija, Vengrija, Lenkija ir Čekija netaiko jokios referencinės valstybės lyginamosios vaistų kainos, o Bulgarijoje nors reali referencinė kaina taip pat nėra taikoma, tačiau MP turi būti kompensuojama bent vienoje ES valstybėje narėje, atitinkamai esant toms pačioms indikacijoms ir ligoms, nurodytoms Bulgarijos sveikatos draudimo fondo. Latvijoje, Lietuvoje ir Slovakijoje taikomos referencinių vaistų kainų taisyklės yra analogiškos vaistų kainodaros taisyklėms. Kai kurios šalys, kuriose nėra taikoma referencinių valstybių lyginamoji vaistų kainų sistema, pvz., Čekija, arba šalys, kuriose referencinių vaistų kainų sistema taikoma, pvz., Latvija, kompensuojamą sumą nustato pagal nacionalinėje rinkoje esančią ekonomiškai naudingiausią MP.
Kai kuriose šalyse nustatomos maksimalios ir minimalios MP kainos (pvz., Lietuvoje), o kitose šalyse (pvz., Vengrijoje) nėra jokio kainų apribojimo.
Net ir tais atvejais, kai iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad skirtingos sistemos turi gana panašią spalvą, įsigilinus į procedūros detales, būtinus dokumentus, mokesčius, įtraukimo į skirtingus sąrašus sąlygas, taip pat skirtingoms pacientų grupėms kompensuojamas procentines dalis, kiekvienoje sistemoje atsiskleidžia papildomas kiekvienos spalvos atspalvių spektras.
Taigi nepaisant to, kad kompensavimas yra vienas iš svarbiausių sėkmingo MP pardavimo veiksnių, šioje srityje nacionaliniai teisės aktai niekada nepraras savo reikšmės. Vadinasi, kiekvienos šalies teisinis reglamentavimas ir ateityje kiekvienam gamintojui, platintojui ar mažmenininkui pateiks savo spalvų puokštę.