Lietuvos Aukščiausias Teismas pirmą kartą analizavo sąlygas darbdaviui atleisti darbuotoją pagal Darbo kodekso 59 str.
Darbo sutarties nutraukimas darbdavio valia pagal Darbo kodekso (DK) 59 str. – vienas iš DK numatytų pagrindų darbdaviui atleisti darbuotoją, įvirtintas įsigaliojus naujam DK nuo 2017 m. liepos 1 d.
Iki šiol bylos dėl šiuo pagrindu atleistų darbuotojų buvo nagrinėjamos tik žemesnės instancijos teismuose. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) tai pirmoji nutartis, kurioje pasisakoma dėl darbo sutarties nutraukimo darbdavio valia sąlygų.
Kaip žinia, šiame straipsnyje įtvirtinta galimybė darbdaviams, išskyrus konkrečiai įvardytus, lanksčiau nutraukti darbo sutartį su darbuotoju: trumpas įspėjimo terminas (trys darbo dienos) ir gana didelė išeitinė išmoka (6 mėn. VDU), o priežastys negali būti nurodytos DK 57 str. bei būti diskriminacinio pobūdžio.
LAT patvirtino, kad įspėjime nutraukti darbo sutartį darbdavys turi nurodyti darbo sutarties nutraukimo priežastį. Ji gali būti susijusi su darbuotojo asmeniu, jo elgesiu darbe, kvalifikacija, darbdavio padėtimi ir kt., jos pasirinkimas konkrečiu atveju yra darbdavio diskrecijos teisė, tačiau darbo sutarties nutraukimo priežastis turi būti realiai egzistuojanti. Kilus ginčui dėl atleidimo teisėtumo darbdaviui tenka pareiga įrodyti tos priežasties buvimą. Jeigu darbo sutartis nutraukta pavyzdžiui dėl darbuotojo elgesio neteisėtumo ar netinkamumo, darbdavys buvusį darbuotojo elgesio neteisėtumą ar netinkamumą turėtų įrodyti tokiu įrodinėjimo standarto lygmeniu, kuris atitinka bonus pater familias etaloną.
Šaltinis:
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-199-701/2020