Ar naujoji nemokumo sąvoka padidins bankroto procesų skaičių Lietuvoje?
2020 m. sausio 1 d. įsigalios naujasis Juridinių asmenų nemokumo įstatymas. Šis įstatymas pakeis šiuo metu galiojančius Lietuvos Respublikos įmonių bankroto bei įmonių restruktūrizavimo įstatymus. Naujuoju įstatymu, be kita ko, siekiama didinti juridinių asmenų nemokumo proceso veiksmingumą, sudaryti prielaidas savalaikiui bankroto proceso inicijavimui bei kreditorių reikalavimų tenkinimui didesne apimtimi, skatinti finansinių sunkumų turinčių, tačiau perspektyvių, juridinių asmenų restruktūrizavimą bei išsaugojimą.
Viena iš svarbiausių įstatymo naujovių jame įtvirtina nauja nemokumo sąvoka. Pagal šiuo metu galiojantį Įmonių bankroto įstatymą įmonę galima pripažinti nemokia, jei:
- ji nevykdo įsipareigojimų, ir
- pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.
Naujasis įstatymas šią sąvoką iš esmės keičia bei numato, kad įmonė bus laikoma nemokia, jei
- ji laiku negali vykdyti turtinių prievolių, arba
- įmonės įsipareigojimai viršija jos turto vertę
Iš šių įstatymų nuostatų palyginimo matyti, kad naujasis reglamentavimas išplečia nemokumo sąvoką bei numato ne du privalomus, o du alternatyvius kriterijus, kurie nurodo, kokiais atvejais įmonė gali būti pripažinta nemokia. Viena vertus, nauja sąvoka siekiama įgyvendinti minėtus tikslus, tai yra sudaryti prielaidas savalaikiui bankroto proceso inicijavimui bei kreditorių reikalavimų tenkinimui didesne apimtimi. Kita vertus, ši sąvoka sudaro teisines prielaidas iškelti bankroto bylą gyvybingoms finansinių sunkumų patiriančioms įmonėms, kas nėra visiškai suderinama su ES restruktūrizavimo direktyvos Nr. 2019/1023 siekiu sudaryti tokioms įmonėms galimybę veiksmingai restruktūrizuotis bei išvengti bankroto. Todėl tikėtina, kad įsigaliojus naujajam įstatymui, padidės bankroto procesų skaičius.
Be to, išplėsta nemokumo sąvoka gali kelti praktinių sunkumų įmonių vadovams įvertinti bei nustatyti įmonės nemokumą ir įgyvendinti savo įstatyminę pareigą laiku inicijuoti bankroto bylą, o tai, atitinkamai, gali lemti, kad įmonės vadovai privalės atlyginti žalą, kurią kreditoriai patirs dėl to, kad buvo pavėluotai teismui pateiktas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo.
Šaltinis: Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas