LAT konkretina CMR nuostatas dėl vežimo proceso ir krovinio vertės

Lietuva: bnt Vilnius sėkmingai atstovavo kliento interesams byloje dėl vežėjo ir draudiko atsakomybės pagal CMR konvenciją.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas patvirtino bnt Vilnius kliento poziciją, kad krovinio sugadinimo atveju vežėjo draudikui atsiranda pareiga mokėti draudimo išmoką pagal draudimo sutartį, kuria apdrausta vežėjo atsakomybė pagal CMR konvenciją. Čia nesvarbi aplinkybė, kad krovinys sugadinimo metu buvo puspriekabėje, atkabintoje nuo draudimo sutartyje nurodyto vilkiko.

Vokietijoje įsikūrusi žuvies pardavimo įmonė, turinti unikalią žuvies „sekimo“ prijungties režimu sistemą (angl. online-tracking system) sudarė vežimo sutartį su Lietuvos vežimo įmone. Ši savo atsakomybę pagal CMR konvenciją buvo apdraudusi vienoje iš didžiausių Lietuvos draudimo bendrovių. Draudimo sutartyje buvo nurodyti konkretūs vilkikai, kuriais vežėjas ketino gabenti krovinius, bei išvardinti planuojamų vežti krovinių tipai (pvz., kroviniai su temperatūriniu režimu). Krovinys buvo vežamas su į minėtą sąrašą įrašytu vilkiku su priekaba-šaldytuvu (kuri nebuvo įtraukta į sąrašą). Priekabą atkabinus nuo vilkiko ir palikus saugoti Kylio terminale, joje kilo gaisras. Nepaisant to, krovinys buvo išgabentas keltu į Lietuvą.

Vežėjas ir jo draudikas atsisakė atlyginti dėl krovinio sugadinimo atsiradusius nuostolius. Draudikas teigė neturįs pareigos mokėti draudimo išmokos, nes (1)_krovinys jo sugadinimo metu buvo nuo apdrausto vilkiko atkabintoje puspriekabėje, (2) draudėjas nesiėmė priemonių žalai sumažinti (eliminuoti), (3) Vokietijos įmonė netinkamai skaičiavo krovinio vertę. Teismai palaikė bnt Vilnius atstovaujamos Vokietijos įmonės poziciją ir atmetė tokius argumentus kaip nepagrįstus, nes:

  • pagal CMR konvenciją „vientisas vežimo procesas“ reiškia, jog vežimas apima ir tuos etapus, kai krovinys, esantis puspriekabėje, pakraunamas į keltą. Čia nesvarbu, ar prieš tai jis buvo atkabintas nuo vilkiko, ar ne. „Vežimo“ samprata orientuoja ne į krovinio gabenimo procesą, o į krovinio buvimą vežėjo žinioje. Taip yra ir tada, kai krovinys fiziškai yra transportuojamas ar saugomas ne paties vežėjo, o jo pasirinktų asmenų;
  • krovinio rinkos vertė atitinka jo įsigijimo vertę, nebent būtų įrodyta priešingai. Pagal šią vertę galima apskaičiuoti kompensacijos sumą CMR konvencijos prasme.

Šaltinis: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-969/2015

Prenumeruoti naujienlaiškį

By pressing 'Subscribe' you consent to our duomenų tvarkymo terminai