Nauji Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo pakeitimai sudaro palankesnes sąlygas finansinių sunkumų turinčių įmonių restruktūrizavimui.
2021 m. liepos 15 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) pakeitimai, kuriais į Lietuvos teisę iš ES restruktūrizavimo direktyvos (toliau – Direktyva) buvo perkeltos nuostatos, sudarančios palankesnes sąlygas finansinių sunkumų turinčių įmonių restruktūrizavimui.
Ankstyvojo perspėjimo sistemos įdiegimas
2021 m. liepos 17 d. Valstybinė mokesčių inspekcija atliko įmonių (PVM mokėtojų) mokumo vertinimą ir nustatė, kad šiuo metu Lietuvoje 195 įmonėms gresia nemokumas. Šis vertinimas atliktas įdiegus vieną iš Direktyvoje numatytų naujovių – ankstyvojo perspėjimo sistemą (APS), už kurios įgyvendinimą yra atsakinga Valstybinė mokesčių inspekcija ir eksporto plėtros agentūra „Versli Lietuva“. Valstybinė mokesčių inspekcija reguliariai vertins juridinių asmenų finansinę padėtį ir nustačiusi galimą juridinių asmenų nemokumo riziką informuos juos asmeniškai per sistemą „Mano VMI“. Pranešime bus pateikta ir papildoma informacija, kaip finansinių sunkumų turintis juridinis asmuo gali pasinaudoti APS ir gauti VšĮ „Versli Lietuva“ konsultacijas mokumui atkurti.
Papildomos prievolės juridinių asmenų vadovams
Valstybinės mokesčių inspekcijos pranešimai juridiniams asmenims apie galimą nemokumo riziką turėtų jų vadovams priminti ir apie JANĮ nustatytas pareigas. JANĮ pakeitimais įvedama „juridinio asmens nemokumo tikimybės“ sąvoka ir ji apibrėžiama kaip situacija, kai realiai tikėtina, kad juridinis asmuo taps nemokus per artimiausius tris mėnesius. „Juridinio asmens nemokumo tikimybės“ atveju juridinių asmenų vadovai turi šias pareigas:
– informuoti juridinio asmens dalyvius ir siūlyti spręsti finansinių sunkumų klausimą;
– imtis veiksmų kreditorių interesams apsaugoti;
– vengti tyčinių ir (ar) didelio neatsargumo veiksmų, kuriais būtų keliamas pavojus juridinio asmens gyvybingumui.
Šie pakeitimai papildo bendrą juridinių asmenų vadovų pareigų, kurios taikomos įmonių nemokumo atveju ir nustatytos iki JANĮ pakeitimų įsigaliojimo sąrašą.
Kreditorių veiksmų ribojimas
JANĮ pakeitimais nustatoma nauja „esminių sutarčių“ sąvoka. Šios sutartys yra būtinos juridinių asmenų veiklos tęstinumui užtikrinti. Tai sutartys, kurių nutraukimas užkirstų kelią juridiniam asmeniui vykdyti ūkinę komercinę veiklą (pvz., vandens tiekimo, elektros energijos tiekimo, nuomos ir kt.). Iki teismo nutarties įsigaliojimo dienos, kuriuo patvirtinamas restruktūrizavimo planas, kreditoriams bus apribota teisė nutraukti arba pakeisti sutartis, kurios laikomos esminėmis sutartimis, jeigu toks nutraukimas galėtų neigiamai paveikti skolininko ūkinės komercinės veiklos vykdymą. JANĮ pakeitimai taip pat riboja ir kitų galiojančių sutarčių nutraukimą, pakeitimą ar nevykdymą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo fakto.
Esminių sutarčių sąrašą turi patvirtinti teismas, priimdamas nutartį iškelti restruktūrizavimo bylą. Kreditoriams paliekama teisė ginčyti sutarties pripažinimą esmine, jeigu tolesnis sutarties vykdymas nepagrįstai pažeistų jų interesus.
Restruktūrizavimo plano tvirtinimas be paveikiamų kreditorių grupių pritarimo
Pakeitimais taip pat nustatoma dar viena naujovė – galimybė patvirtinti restruktūrizavimo planą, jei jam nepritaria paveikiamos kreditorių grupės. Be kitų JANĮ nustatytų reikalavimų, teismas gali patvirtinti restruktūrizavimo planą paveiktiems kreditoriams nepritarus, jeigu jam pritarė restruktūrizavimo plano paveikiami grupės kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip 1/2 visų teismo patvirtintų grupės kreditorių reikalavimų sumos.
Juridinio asmens dalyviams nepritarus restruktūrizavimo plano projektui, teismas gali patvirtinti restruktūrizavimo planą, jeigu jam pritarė restruktūrizavimo plano paveikiami kreditoriai grupėse, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip 2/3 visų teismo patvirtintų šios grupės kreditorių reikalavimų sumos.
Darbo santykiai restruktūrizavimo metu
Pakeitimai taip pat turės įtakos ir restruktūrizavimo metu galiojantiems darbo santykiams, kurie iki šiol nebuvo reglamentuojami JANĮ. Siekiant suderinti JANĮ nuostatas su Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatomis, pakeitimuose numatyta, kad restruktūrizavimo plane numatyti struktūriniai darbo organizavimo pakeitimai atliekami Darbo kodekso nustatyta tvarka. JANĮ pakeitimai nustato darbuotojų atstovų informavimo ir konsultavimosi su jais apie restruktūrizavimo bylos iškėlimą, restruktūrizavimo plano rengimą ir konsultavimosi su šiais atstovais restruktūrizavimo plano rengimo ir įgyvendinimo metu tvarką. Restruktūrizavimo plane, be kitos nustatytos informacijos, turės būti pateikta:
– darbuotojų padėties aprašymas, įskaitant atleidžiamų darbuotojų skaičių, jei tokių yra;
– bendri darbo organizavimo struktūrinių pertvarkymų padariniai: informacija apie darbuotojus, nurodant ir numatomą atleisti darbuotojų skaičių, darbuotojų darbo sąlygas;
– informacijos teikimo ir konsultavimosi su darbuotojų atstovais tvarka pagal Darbo kodekso nuostatas;
– informacija apie kreditorius, kuriems restruktūrizavimo planas turi įtakos, ir kreditorius, kuriems restruktūrizavimo planas įtakos neturi, nurodant kodėl.
Perspektyvos
Nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojus Įmonių restruktūrizavimo įstatymui, bendras iškeltų restruktūrizavimo bylų skaičius, palyginti su visomis Lietuvoje iškeltomis nemokumo bylomis, sudaro mažiau nei 2 proc. ir tik apie 11 proc. visų įmonių, kurioms per pastaruosius 20 metų buvo iškeltos restruktūrizavimo bylos, buvo sėkmingai restruktūrizuotos. Tai rodo, kad JANĮ pakeitimai buvo būtini siekiant, kad restruktūrizavimo procesas taptų prieinamesnis ir veiksmingesnis finansinių sunkumų turintiems juridiniams asmenims. Norisi tikėti, kad JANĮ pakeitimai bus plačiai taikomi praktikoje ir motyvuos skolininkus anksčiau pradėti restruktūrizavimo procesą, padedantį išsaugoti verslą.