De facto vadovo atsakomybė

Lietuva: Kriterijai de facto vadovo atsakomybei pagal Lietuvos Aukščiausio Teismo praktiką

Autorius: Roberta Palčiauskaitė (atlieka praktiką bnt Vilnius)

2018 m. vasario 7 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) toliau plėtodamas praktiką įmonės vadovų civilinės atsakomybės klausimu pasisakė dėl de facto vadovo ir de jure vadovo santykio, šių subjektų atsakomybės rūšies ir de facto vadovo pripažinimo kriterijų. Ši LAT formuojama praktika turės įtakos faktiniams įmonės vadovams, kurie susikuria sau palankią situaciją slėpdamiesi už de jure (formalių) vadovų, tačiau tiesiogiai aktyviai veikia įmonės viduje. Gyvenime dažnai pasitaikantis scenarijus, kai įmonės de jure vadovas savo funkcijų neatlieka, o jas atlieka kitas asmuo – de facto vadovas, todėl teismams tenka sudėlioti kriterijus, kaip galima atskirti faktinį ir formalųjį vadovavimą įmonėje.

LAT šioje byloje atribojo de facto ir de jure vadovo pripažinimo kriterijus. Teismas analizavo situaciją, kurioje atsakovas yra ieškovės (bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė) vienasmenis akcininkas ir darbuotojas – konsultantas, aktyviai dalyvavęs bendrovės veikloje t. y. de facto valdęs bendrovę. LAT išaiškino, kad tuo atveju, kai akcininkas išplečia savo įtakos sferą bendrovėje iki vienasmenio valdymo funkcijos perėmimo, jam pradedamas taikyti vadovo civilinės atsakomybės režimas.

Atsakomybė tokiems asmenims taikoma kaip de jure vadovams. Teismas nustatė kriterijus, kurie padeda vertinti oficialiai nepaskirto bendrovės vadovo, pripažinimą faktiniu vadovu: (1) vadovavimo funkcijos vykdymas (taip pat privalomų instrukcijų formaliai paskirtiems valdymo organams davimas); (2) nuolatinio pobūdžio vadovavimas – sistemingas veiksmų atlikimas, kuris pagal įstatymus ir steigimo dokumentus būdingas juridinio asmens vadovui. Nagrinėjamoje byloje teismo griežtai vertinama aplinkybė, ar atsakovo veikla viršijo darbuotojui ir akcininkui būdingas funkcijas, ar atsakovas vienvaldiškai priimdavo verslo sprendimus ir ar ši veikla buvo nuolatinio pobūdžio – minėtieji kriterijai yra pagrindas, sprendžiant vadovavimo klausimą kaip de facto vadovo, pripažinimą. Todėl pripažįstama, kad būtent verslo sprendimų priėmimo kriterijus vadovą skiria nuo kitų darbuotojų bei akcininkų.

Taip pat LAT pabrėžė, kad tuo atveju, kai bendrovei vadovauja faktinis vadovas, esant paskirtam de jure vadovui, įstatymuose nustatytų valdymo organų narių pareigų privalo laikytis abu įmonės vadovai. Tiek de facto, tiek de jure vadovo atsakomybė yra solidarioji, kai pripažįstama, kad abu šie subjektai pažeidė fiduciarines pareigas įmonei ir dėl jų bendrų veiksmų kyla žala.

 

Šaltinis: 2018 m. vasario 7 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-313/2018

 

Prenumeruoti naujienlaiškį

By pressing 'Subscribe' you consent to our duomenų tvarkymo terminai