Areštuoti sąžiningo oponento turtą Lietuvoje vis sunkiau

Pastarųjų metų teismų praktika keičia laikinųjų apsaugos priemonių – skolininko turto arešto – taikymo standartus

Bylų iniciatoriai ir teismai dažniausiai taikydavo paprasčiausią algoritmą atsakovo turto areštui taikyti: akcentuodavo didelę reiškiamo reikalavimo sumą ir abejotinas atsakovo finansines galimybes vykdyti būsimą teismo sprendimą. Anksčiau to iš esmės pakakdavo, kad būtų konstatuota privaloma laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – tikėtina grėsmė teismo sprendimo vykdymui.

Pastaraisiais metais teismai griežčiau vertina ieškovų argumentus ir įrodymus dėl atsakovų finansinių galimybių, nebesureikšmina didelės reikalavimo sumos, kaip neva svarbiausios sąlygos areštui taikyti. Ryškiausia naujiena – koncentruojamasi į tai, ar yra „įrodytas“ tikėtinas skolininko nesąžiningumas: tikėtinas valingas elgesys siekiant išvengti teismo sprendimo vykdymo privalo būti konstatuojamas kaip būtina turto arešto taikymo sąlyga.

Atsižvelgus į naujausią praktiką,  „skolininko“ tikėtiną nesąžiningumą patvirtinti gali tokie faktai: atsakovo sudaryti jo turto perleidimo sandoriai, turto masės mažinimas egzistuojant įsiskolinimui; neteisingos informacijos teikimas praeityje; atsakovo vengimas vykdyti kitų teismų sprendimus; atsakovo siūlymai kitiems asmenims įsigyti/perimti jo turtą; kitose bylose konstatuotas nesąžiningas atsakovo elgesys; ilgas vengimas pateikti finansinės atskaitomybės dokumentus, pan. Pažymėtina, kad vien tai, jog atsakovas geranoriškai atsisako vykdyti ieškovo reikalavimus, vyraujančioje praktikoje nepripažįstama aplinkybe, rodančia galimą nesąžiningumą.

Tokie pokyčiai teismų praktikoje neabejotinai progresyvūs ir laukti, ypač vertinant iš pažeidžiamo verslo perspektyvos. Anksčiau net ir visiškai sąžiningai vykdoma komercinė veikla galėjo būti bet kada sutrikdoma dėl oponento nesąžininga iniciatyva (tenorint daryti spaudimą arba sužlugdyti, pvz., pašalinti sėkmingą konkurentą) pritaikyto arešto. Todėl nesąžiningumo vertinimo kriterijaus įvedimas padeda apsaugoti dalį subjektų nuo netikėtų verslą paralyžiuojančių turto suvaržymų.

Kita vertus, sąžiningi ieškovai gali neturėti objektyvių galimybių įrodyti atsakovo sprendimų / veiksmų, neatitinkančių sąžiningo elgesio standarto, jeigu materialių duomenų apie tai nėra. Tokiu atveju turto arešto išvengęs atsakovas galėtų mažinti turto masę ir nebeturėti likvidaus turto būsimo sprendimo vykdymui.

Taigi, jeigu teismai per aukštai iškels atsakovo galimo nesąžiningumo įrodinėjimo kartelę, į teismą besikreipiančiųjų interesai vargu, ar bus apsaugoti. Lieka tikėtis subalansuoto abiejų ginčo šalių interesų gynimo.

Prenumeruoti naujienlaiškį

By pressing 'Subscribe' you consent to our duomenų tvarkymo terminai