Ar Europos sveikatos sąjunga taps stipresnė?

Pamokos išmoktos? ES yra pakeliui į naują požiūrį į farmacijos reguliavimą. Vidurio ir Rytų Europos šalių atsiliepimai apie ES strategiją.

Pastaraisiais mėnesiais pasirodė daug ES iniciatyvų, kuriomis yra siekiama atnaujinti ES farmacijos sektoriaus politiką ir reguliavimą. Šios iniciatyvos turi tapti blokais statant stipresnę Europos sveikatos sąjungą.

Prie tokių iniciatyvų priskiriama, pvz.:
• siekis įsteigti naują ES lygmens instituciją – Pasirengimo ekstremaliosioms sveikatos situacijoms ir reagavimo į jas instituciją;
• siekis sukurti Europos sveikatos duomenų erdvę;
• siekis priimti Reglamentą dėl sveikatos technologijų vertinimo;
• siekis prisidėti prie Europos socialinių teisių ramsčio;
• siekis suderinti farmacijos sektorių su kitais ES projektais.

2020 metų pabaigoje ES inicijavo Europos farmacijos strategijos atnaujinimą, peržiūrėjo farmacijos teisės aktus, kad pašalintų galimus trūkumus ir pasiektų tokius pagrindinius tikslus:

• padėti pacientams su nepatenkintais medicininiais poreikiais ir nevienodomis galimybėmis gauti vaistus visoje ES;
• pasiekti konkurencingą ir patikimą teisinę sistemą, kuri leistų greitai reaguoti į inovacijas ir sudarytų sąlygas skaitmenizacijai;
• didinti atsparumą – užtikrinti aplinkos apsaugos požiūriu tvarių vaistų tiekimą ir stiprinti ES sveikatos krizių mechanizmą.

Farmacijos strategijos ir jungtiniame vertinimo veiksmų plane / pradinio poveikio vertinime išvados daromos ne tik taikant dabartinius ES farmacijos teisės aktus, tačiau ir atsižvelgiant į iššūkius, su kuriais buvo susidurta COVID-19 laikotarpiu.

Pirmieji suinteresuotų asmenų atsiliepimai buvo surinkti iki 2021 metų balandžio mėnesio pabaigos.

Iš Vidurio ir Rytų Europos šalių farmacijos asociacijų bei institutų buvo gautos įvairios nuomonės, kurios iš esmės pasižymėjo teigiamu iniciatyvų vertinimu.

Vis dėlto, dauguma iš jų pabrėžė, jog vaistų prieinamumo ir įperkamumo nelygybė negali būti išspręsta vien tik ES reglamentavimu, nes šias problemas lemia rinkų dydis, nacionalinis reguliavimas (ypač kainodara ir kompensavimas), nacionaliniai terminai ir nacionalinių sveikatos sistemų parengtumo lygis. Tai pabrėžė Rumunijos Tarptautinių vaistų gamintojų asociacija, Lenkijos INFARMA ir Lietuvos laisvosios rinkos institutas.

Čekijos Respublikos AIFP nurodė, kad teisinis reguliavimas turėtų sudaryti sąlygas politikos pokyčius pritaikyti vėliau, kad nereikėtų iš naujo peržiūrėti viso teisinio reguliavimo.

Pasiūlymai, kilę iš COVID-19 pamokų, apima resursų paskirstymo proceso tobulinimą, viešųjų pirkimų reformą, vaistų atsargų kaupimo racionalizavimą, siekiant išvengti nekoordinuotų nacionalinių atsargų kaupimo reikalavimų, duomenų iš nacionalinių duomenų bazių naudojimą dėl Falsifikuotų vaistų direktyvos.

Prenumeruoti naujienlaiškį

By pressing 'Subscribe' you consent to our duomenų tvarkymo terminai