Lietuva: Klausimai ESTT dėl Europos paveldėjimo pažymėjimo turinio

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nusprendė keiptis į ESTT su prašymu priimti prejudicinį sprendimą. Byla, kurią inicijavo bnt, gali turėti didžiulį poveikį Europos tarpvalstybinei paveldėjimo teisei.

Vyriausiasis administracinis teismas nagrinėja bylą dėl VĮ Registrų centro atsisakymo įregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą Lietuvoje pagal Europos paveldėjimo pažymėjimą. Pažymėjimas išduotas Vokietijoje, kur pareiškėjas, kaip vienintelis įpėdinis, priėmė visą palikimą. Teisinis pagrindas – Reglamentas Nr. 650/2012 (Paveldėjimo reglamentas). Paveldėjimo reglamento tikslas – supaprastinti tarpvalstybinį paveldėjimą, nes procesas vyksta tik vienoje valstybėje narėje. Tačiau Vokietijos paveldėjimo bylose, susijusiose su Lietuvoje esančiu nekilnojamuoju turtu, ne viskas taip paprasta.

Palikimas priimtas vadovaujantis Vokietijos teisės aktais, nes čia buvo palikėjos paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta. Nors palikimą sudarė ir Lietuvoje esantis nekilnojamasis turtas, pagal Paveldėjimo reglamentą Lietuvoje negalėjo būti pradėta antroji paveldėjimo byla. Lietuvoje esantis turtas taip pat tapo Vokietijos paveldėjimo bylos dalimi. Tačiau pagal Vokietijos Federacinės Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5 str. Paveldėjimo reglamento 1 straipsnio 2 dalies l punktą nuosavybės teisės į paveldėtą nekilnojamąjį turtą Lietuvoje registruojamos vadovaujantis Lietuvos teisės aktais. Štai čia ir prasideda problemos.

Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 str. 4 d., Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registras reikalauja, kad Europos paveldėjimo pažymėjime būtų aiškiai nurodytas konkretus nekilnojamasis turtas. Reikalaujama nurodyti adresą, taip pat vadinamąjį unikalųjį Nr. (nekilnojamojo turto unikalųjį numerį). Jei šios informacijos nėra, atsisakoma atlikti bet kokią registraciją.

Kol kas neišspręstas Vokietijos paveldėjimo teisės ir Lietuvos įstatymų neatitikimas. Vokietijos testamentiniai teismai įrašo (kaip ir Vokietijos paveldėjimo pažymėjimo atveju) į Europos paveldėjimo pažymėjimą ne nekilnojamąjį turtą, o tik paveldėtojus ir jų paveldėto turto dalį. Nurodymas apie nekilnojamąjį turtą, kaip to reikalauja Lietuvos nekilnojamojo turto registro įstatymas, tokiu būdu neatliekamas. Pagal esamą situaciją negalima įregistruoti nuosavybės teisės pasikeitimo, paveldėjimo liudijime nenurodžius nekilnojamojo turto

Nagrinėjamu atveju situacija yra absurdiška, nes įpėdinis yra vienintelis paveldėtojas. Nors akivaizdu, kad jis paveldėjo visą palikėjos turtą, į kurį įeina ir nekilnojamas turtas, VĮ Registrų centras atsisakė įregistruoti nuosavybės teises į paveldėtą turtą, nes jis nėra aiškiai nurodytas Europos paveldėjimo pažymėjime.

Tiesą sakant, abiejų šalių institucijos šiuo klausimu privalo bendradarbiauti. Pažymą išduodanti institucija, t. y. Vokietijos testamentų teismas, turėtų laikytis valstybėje narėje, kurioje tvarkomas registras (t. y. Lietuvoje), nekilnojamojo turto registravimui nustatytų formalumų (Reglamento (ES) Nr. 650/2012 68 konstatuojamoji dalis). Reglamente aiškiai numatyta, kad valstybės narės turi keistis informacija apie šiuos formalumus. Tačiau tiek Vokietijos (su išimtimis), tiek susijusios Lietuvos institucijos laikėsi savo teisinės nuomonės, pagal kurią Paveldėjimo reglamentas joms esą kol kas nepaliko jokios manevravimo laisvės sprendžiant konfliktą.

Kadangi ši kolizija panašia forma egzistuoja ir kitose VRE šalyse (įskaitant Čekiją, daugiau anglų kalba skaitykite daugiau čia), galima daryti prielaidą, kad ESTT sprendimas turės esminės reikšmės Europos paveldėjimo teisei.

Esant tam tikroms aplinkybėmis, bnt pavyko rasti kompromisą kai kuriais paveldėjimo atvejais ir įregistruoti nuosavybės teises, tačiau Europos teisės aktų leidėjas tikrai nesiekė to padaryti tokia forma (žr. čia). Todėl, jei jau turite klausimų dėl paveldėjimo bylų su tarptautiniu ryšiu, laukdami ESTT sprendimo, mes mielai jums padėsime.

Šaltinis:

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. birželio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2540-662/2021; Reglamentas Nr. 650/2012, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymas, Miuncheno aukštesniojo apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartis byloje Nr. 31 Wx 275/17

Prenumeruoti naujienlaiškį

By pressing 'Subscribe' you consent to our duomenų tvarkymo terminai